- riebulai
- riebulaĩ sm. pl. (3a) Švnč, Aps, Blv, ríebulas sing. (3a) žr. riebalai 1: Blynų kepdavom an riebulų̃ Ad. Suvis negaliu valgyt riebulų̃ Btrm. Riebulaĩs pramesta (paskaninta) Tvr. Peržiem dingsta barsuko riebulaĩ Dg. | Visa smala [iš pušų] išeina, visi riebulaĩ Rud. | sing.: Kad i šitų žvėrų didžiųjų mėsa kūda, reikia ríebulo pridėt Ob. Barsuko vienas riebulas Dg.
Dictionary of the Lithuanian Language.